Kol rugsėjis lepino vasaros šiluma, 7mB ir 7K klasės mokiniai susiruošė į Dzūkiją. Viena - mokytis iš knygų, kita - tą teoriją gamtoje pritaikyti.
Teko ir kelią, laiką apskaičiuoti, ir aukštapelkių augalus atpažinti bei gyvūnus pačiupinėti, ir drevinės bitininkystės, anot vietinių, dzūkiško alpinizmo, išbandyti, ir po didžiausią Lietuvos kaimą - Marcinkonis - pasivaikščioti, ir pamatyti, kaip atrodo rąstai tręštantys, kuriuose tik esamajame laike nosinės rašomos. Etnografija sote sotino - unikalūs pastatai, kryžiai, koplytstulpiai su prijuostėmės, pastatų puošyba ir miela dzūkų tarmė, priverčianti ir šypsotis, ir suklusti, neretai ir vertimo paklausti. O ką jau bekalbėti apie fizinį krūvį ir geras emocijas!
Smagu, kad žygis po Dzūkijos nacionalinį parką buvo ne tik nuotaikingas, bet dar labiau pravėrė langą į žinių pasaulį.
Klasių vadovės Elena ir Loreta
